Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinė raidos būklė, kai vaikų smegenys apdoroja informaciją kitaip nei kitų vaikų, o tai turi įtakos jų bendravimui, socialinei sąveikai ir juos supančio pasaulio pažinimui. Autizmas yra ne liga, o kitoks mąstymo ir suvokimo būdas, sukeliantis unikalių iššūkių ir ypatingų gebėjimų.
Trumpai apie autizmą
- Autizmas – tai smegenų veikimo skirtumas, o ne raidos sutrikimas, dėl kurio pasaulį matote savitai
- Autizmu sergantiems vaikams gali būti sunku suprasti socialinius ženklus, pavyzdžiui, veido išraišką, arba susirasti draugų
- Dėl sensorinių skirtumų kai kurie garsai, šviesos ar tekstūros jiems gali būti per stiprūs arba nepakankamai stiprūs
- Gali skirtis bendravimo įgūdžiai: kai kurie autistiški vaikai kalba vėliau arba mintimis dalijasi kitais būdais
- Kiekvienas autistas yra unikalus, todėl autizmas vadinamas „spektru”, kuriam būdingi skirtingi simptomai, stiprybės ir iššūkiai
Vaikų autizmo spektro sutrikimo supratimas
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra sudėtinga neurologinė raidos būklė, turinti įtakos vaikų pasaulio suvokimui ir sąveikai su juo dėl skirtingo smegenų veikimo, o ne liga ar vystymosi sutrikimas.
Autizmu sergantys vaikai gali skirtingai apdoroti jutiminę informaciją ir turėti socialinio bendravimo sunkumų. Jiems gali būti sunku interpretuoti veido išraišką ar suprasti abstrakčią kalbą, nors jų žodynas gali būti geras. Terminu „spektras” pripažįstama, kad kiekvienam vaikui autizmas gali pasireikšti unikaliai – vieni gali nekalbėti, o kiti gali laisvai kalbėti, tačiau jiems gali kilti sunkumų dėl pokalbio eigos.
Daugelis autizmu sergančių vaikų gali išsiugdyti specialių interesų ir pasižymėti pasikartojančiu elgesiu, pavyzdžiui, pliaukštelėjimu rankomis ar kūno supimu, kuris dažnai gali būti savireguliacijos mechanizmas. Prie šį sutrikimą lemia genetika, smegenų struktūra ir aplinkos veiksniai.
Autizmo požymiai ir simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Pagrindiniai 4 įspėjamieji raidos požymiai gali būti:
- Ribotas kalbėjimas iki 12 mėnesių
- Akių kontakto vengimas.
- Neįprasti žaislų pomėgiai
- Nereagavimas į savo vardą
Autizmu sergantys vaikai gali patirti šiuos socialinių bendravimo sunkumus:
- Abejingumą bendraamžiams
- Echolaliją (frazių kartojimą be supratimo)
- Sunkumus suprasti humorą ir kito žmogaus emocijas
- Pirmenybę teikti vienatvei, nors nori būti su kitais
Bendravimo modeliai autistiškų vaikų atveju dažnai pasireiškia kaip:
- Vėluojanti kalba ir kalbos sutrikimai
- Robotiškas tonas
- Ribotas abstrakčių sąvokų suvokimas
- Komunikacijos problemos su bendraamžiais
Autizmu sergantiems vaikams būdingi 3 pagrindiniai jutiminio apdorojimo skirtumai:
- Jie gali perdėtai reaguoti į tokius dirgiklius kaip šviesa, garsai ar tam tikros tekstūros.
- Neretai būna nepakankamai jautrūs tam tikroms juslinėms patirtims
- Pasireiškia pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, pliaukštelėjimas rankomis, kūno supimas ir griežtas rutinos laikymasis
Daugeliui autistiškų vaikų būdingas intensyvus susitelkimas į tam tikrus dalykus ir pasipriešinimas kasdienių įpročių pokyčiams.
Kaip autizmas veikia smegenis ir vystymąsi
Autizmas gali turėti įtakos smegenų vystymuisi dėl 3 pagrindinių priežasčių:
- Prefrontalinės žievės ir migdolinės galvos smegenų srities skirtumai, galintys pakeisti socialinių ženklų apdorojimą ir emocines reakcijas
- Autizmu sergantiems vaikams būdingi neįprasti smegenų augimo dėsningumai, o nuo 6 iki 24 mėnesių amžiaus jų smegenys gali sparčiai plėstis
- Genetiniai veiksniai, nes daugybė neuronų genų lemia, kaip formuojasi smegenų tinklai
Šie skirtumai pasireiškia pakitusiu smegenų regionų ryšiu, panašiu į greitkelius, kurie eina unikaliais keliais. Vienos sritys gali bendrauti ne taip efektyviai, o kitose ryšiai gali sustiprėti.
Šie neurologiniai skirtumai lemia kitokį pasaulio suvokimą, kuris turi įtakos autizmu sergančių vaikų mokymuisi, reakcijoms į aplinką ir santykių su kitais užmezgimui.
Sensorinis apdorojimas ir autizmo spektro sutrikimas
Asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimą, jutiminę informaciją apdoroja skirtingai nei jų neurotipiniai bendraamžiai, maždaug 90% jų turi unikalius jutiminio apdorojimo modelius. Šie skirtumai pasireiškia 2 pagrindiniais būdais:
- Padidėjęs jautrumas (per didelis jautrumas)
- Sumažėjęs jautrumas (per mažas jautrumas) įvairiems aplinkos dirgikliams
Jutiminio apdorojimo skirtumai atsiranda dėl 3 nervinių mechanizmų:
- Smegenys per daug įdarbina pirmines jutimines sritis, todėl intensyviai reaguoja į kasdienius pojūčius, pavyzdžiui, drabužių žymes, ryškią šviesą ar įprastus garsus
- Vaikams gali būti sunku vienu metu apdoroti kelis jutiminius signalus, todėl sudėtinga aplinka juos gali pribloškti.
- Su šiais sensorinio apdorojimo skirtumais susiję motorinių įgūdžių sutrikimai, įskaitant rašymo ranka sunkumus
Šių jutiminių išgyvenimų supratimas padeda sukurti autizmu turintiems vaikams palankią aplinką.
Pagalba autizmu sergantiems vaikams
Teikiant paramą autizmu sergantiems vaikams būtina tenkinti unikalius poreikius 3 pagrindinėse srityse:
- Naudoti pagyrimus, aiškų vaizdinį bendravimą ir emocijų patvirtinimą
- Sukurti struktūrizuotą aplinką su nuosekliais tvarkaraščiais, vaizdine parama ir pasirinkimo galimybėmis
- Taikyti tikslines intervencijas, tokias kaip logopedija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių lavinimas
ABA metodai gali pagerinti adaptyvų elgesį taikant teigiamą pastiprinimą. Specialistų komanda, dirbanti su autistiškais vaikais, turi apimti psichologus, logopedus, ergoterapeutus ir kt.
Sveikatos specialistai pabrėžia 4 svarbiausius paramos aspektus:
- Šeimos įtraukimą per tėvų mokymo programas ir paramos tinklus
- Bendruomenės integraciją, pasisakant už įtraukųjį švietimą
- Jutimams palankių viešųjų erdvių kūrimą
- Neurodiversiteto šlovinimą ir unikalių stiprybių pabrėžimą
Sudėtingo elgesio valdymas
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, susiduria su elgesio iššūkiais dėl neurologinių skirtumų ir sunkumų apdorojant juos supantį pasaulį. Tai gali būti savęs žalojimas, agresija arba elgesio nesilaikymas, kurį paprastai sukelia jutimų perkrova, bendravimo sunkumai arba netikėti rutinos pokyčiai.
5 veiksmingos elgesio valdymo strategijos:
- Sukurti nuspėjamą aplinką naudojant vaizdinius tvarkaraščius ir iš anksto pranešant apie pokyčius
- Mokyti alternatyvių bendravimo metodų, kad vaikai galėtų išreikšti savo poreikius
- Sukurti ramybės erdves su sensorinėmis priemonėmis, kur vaikai galėtų nusiraminti
- Išlikti ramiems incidentų metu, teigiamai stiprinti pageidaujamą elgesį
- Nukreipti dėmesį į tinkamas alternatyvas, suprantant, kad elgesys dažnai yra bendravimo priemonė
Dažnai užduodami klausimai apie autizmo spektro sutrikimą
Ar autizmu sergantys vaikai gali gyventi savarankišką gyvenimą suaugę?
Taip, daugelis autizmu sergančių vaikų gali išsiugdyti specifinių interesų ir pasižymėti pasikartojančiu elgesiu, pavyzdžiui, pliaukšėjimu rankomis ar kūno supimu – tai dažnai tarnauja kaip savireguliacijos mechanizmas.
Ar autizmas tampa vis dažnesnis, ar tik geriau diagnozuojamas?
Autizmas tampa ir dažnesnis, ir geriau diagnozuojamas. Geresnė atranka ir išplėsti diagnostikos kriterijai padeda tiksliau nustatyti autizmą, o kai kurie aplinkos veiksniai prisideda prie tikrojo autizmo paplitimo didėjimo.
Kaip broliai ir seserys prisitaiko prie autizmu sergančio vaiko?
Autizmu sergančių vaikų broliai ir seserys prisitaiko įvairiai. Jie susiduria su socialiniais iššūkiais ir emocine įtampa, tačiau taip pat išsiugdo didesnę empatiją. Vyresnieji ir moteriškos lyties broliai ir seserys geriau prisitaiko nei jaunesnieji ar vyriškos lyties.
Ar yra genetinių tyrimų, kuriais galima diagnozuoti autizmą?
Ne, šiuo metu nėra genetinių testų, kuriais galima galutinai diagnozuoti autizmą. Genetiniai tyrimai, tokie kaip chromosomų mikroschemos, viso egzomo sekos nustatymas ir Fragile X testai, kai kuriais autizmo atvejais nustato genetines priežastis, tačiau vien šiais tyrimais negalima diagnozuoti autizmo, nes genetiniai veiksniai paaiškina tik 15-30% atvejų.
Kaip skiriasi mergaičių ir berniukų autizmo požymiai?
Autizmu sergančių mergaičių elgesys kitoks nei berniukų – joms būdingas:
- Mažiau pastebimas pasikartojantis elgesys
- Daugiau socialinės maskuotės
- Tipiški interesai, atitinkantys bendraamžių pomėgius
- Dažnas simptomų maskavimas imituojant aplinkinių elgesį
Dėl to, palyginti su berniukais, mergaitėms diagnozė dažnai nustatoma pavėluotai arba lieka nepastebėta.
Kiek vaikų turi autizmo spektro sutrikimą?
Pagal naujausius sveikatos statistikos duomenis, 1 iš 36 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Berniukams autizmas diagnozuojamas 4 kartus dažniau nei mergaitėms.
Koks intelekto lygis būdingas autistiškiems vaikams?
Autizmas nepriklauso nuo intelekto lygio – maždaug 30% autizmą turinčių vaikų turi aukštą intelekto koeficientą, 25% – vidutinį, o 45% – žemesnį nei vidutinį intelekto lygį. Kai kurie autistiški vaikai turi išskirtinių gabumų tam tikrose srityse, nepaisant bendro intelekto lygio.
Ar galima išgydyti autizmą?
Autizmo spektro sutrikimas nėra liga, kurią reikia išgydyti – tai neurologinės raidos variantas. Tačiau anksti pradėtos intervencijos ir individualizuota pagalba gali ženkliai pagerinti autizmu sergančių vaikų gyvenimo kokybę ir sumažinti sunkumus, su kuriais jie susiduria.